Советы

Mobingas darbe: tylus ir griaunantis psichologinis smurtas ir būtinybė rinkti įrodymus

Mobingas – tai viena pavojingiausių ir labiausiai žalojančių psichologinio smurto formų darbo aplinkoje, pasižyminti ilgalaikiu, sistemingu ir priešišku elgesiu, nukreiptu prieš atskirą darbuotoją ar jų grupę. Tai nėra vienkartinis konfliktas ar konstruktyvi kritika; tai tikslinis teroras, kurio dažnas tikslas – pažeminti, sumenkinti ir priversti asmenį pasitraukti iš darbo. Mobingo aukos patiria ne tik emocinį ir psichologinį spaudimą, bet dažnai kenčia ir fizinę bei psichinę sveikatą, išsiugdo nepasitikėjimą savimi, nerimą ir net depresiją.

Mobingo apraiškos ir pasekmės

Psichologinis smurtas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis:

Izoliavimas: darbuotojas izoliuojamas nuo informacijos srautų, nekviečiamas į susitikimus, neįtraukiamas į komandinę veiklą.
Šmeižtas ir apkalbos: skleidžiamos melagingos arba žeminančios apkalbos, menkinama darbuotojo kompetencija ar asmeninės savybės.
Darbo krūvio manipuliacija: skiriamos neįvykdomos ar per lengvos užduotys, nuolatinė, nepagrįsta kritika ir kontrolė.
Viešas žeminimas: pašaipios pastabos, įžeidinėjimai, nepagarbus bendravimas.
Grėsmės: tiesioginiai ar netiesioginiai grasinimai atleidimu, pareigų sumažinimu, karjeros žlugdymu.

Šis nuolatinis spaudimas griauna asmens savivertę ir daro neigiamą įtaką visai organizacijos kultūrai, mažindamas bendrą produktyvumą ir didindamas darbuotojų kaitą.

Apsisaugojimas ir įrodymų rinkimas: diktofono įrašai – svarbus įrankis

Vienas didžiausių iššūkių kovojant su mobingu yra jo įrodinėjimas. Psichologinis smurtas dažnai vyksta subtiliai, „už uždarų durų“, paliekant nedaug apčiuopiamų pėdsakų. Be to, nukentėjusiojo žodžiai be įrodymų gali būti lengvai paneigiami ar nurašomi kaip „per jautri“ reakcija.

Todėl itin svarbu imtis aktyvių veiksmų ir nuosekliai kaupti įrodymus. Tarp rekomenduojamų veiksmų yra:

Dienoraščio vedimas: Kruopštus visų incidentų, datų, laiko, dalyvių ir konkrečių pasakytų frazių ar atliktų veiksmų fiksavimas. Šis dienoraštis padeda atsekti pasikartojantį ir sistemingą elgesį.
Rašytinių įrodymų išsaugojimas: Elektroniniai laiškai, SMS žinutės, nepagarbiais komentarais pataisyti dokumentai, skambučių išklotinės. Svarbu turėti faktus patvirtinančią korespondenciją.
Kreipimasis raštu: Ofiacialus kreipimasis į tiesioginį vadovą (jei jis nėra smurtautojas), personalo skyrių ar darbdavį, informuojant apie situaciją. Net ir atsakymo nebuvimas tampa įrodymu, kad darbdavys nesiėmė veiksmų.
Garso ir vaizdo įrašai: Garso įrašų darymas su diktofonu darbe yra viena efektyviausių priemonių fiksuojant tiesioginį psichologinį smurtą, žeminimą ar grasinimus. Nors visuomenės aktyviame gyvenime (taip pat ir darbe) gali kilti klausimų dėl etikos ir teisės, teismų praktika rodo, kad tokie įrašai, kuriuose fiksuojamas mobingo faktas, gali būti pripažinti kaip svarūs įrodymai, ypač jei kitais būdais smurto įrodyti neįmanoma.

Svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ar Darbo ginčų komisija (DGK) tiriant mobingo atvejus renka ir vertina visą įmanomą medžiagą – dokumentus, žinutes, el. laiškus, garso ar vaizdo įrašus, liudytojų paaiškinimus.

Veiksmų planas patyrus mobingą

Jei patiriate mobingą, nedelskite:

Rinkite įrodymus: pradėkite vesti dienoraštį ir, jei įmanoma, naudokite diktofoną neleistino elgesio fiksavimui.
Kreipkitės pagalbos: pasikalbėkite su patikimu kolega, kreipkitės į psichologą ar kitą emocinės gerovės specialistą.
Informuokite darbdavį: pateikite oficialų pranešimą. Darbdavys privalo užtikrinti saugią darbo aplinką.
Kreipkitės į institucijas: jei darbdavys nesiima veiksmų, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją, Valstybinę darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Mobingas – tai ne tik asmeninė, bet ir teisinė problema. Aktyvus įrodymų, įskaitant ir įrašus, rinkimas, yra esminis žingsnis siekiant apsiginti, atkurti savo orumą ir apginti savo teises. Tik ryžtingai veikiant, galima sustabdyti psichologinį smurtą ir kurti pagarbią, sveiką darbo kultūrą.